SVETIMAS

Iš prancūzų kalbos išvertė Laima RAPŠYTĖ

Spektaklį „Svetimas“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus knygą stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje.

Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame romane „Svetimas“ aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas. Atsisakęs meluoti sau ir kitiems, nepaklusęs visuomenės primestoms taisyklėms ir patekęs į keistų atsitiktinumų virtinę, Merso galiausiai yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.

Ar šiuolaikinė visuomenė, kaip niekad tolerantiška, aktyviai ginanti žmogaus teises, užstojanti silpnuosius, tikrai yra pakanti kitokiems? Ar yra kitokie, kurių visuotinai gailima, ir kitokie, kurių ne? Kur tas skirtumas? Kaip jaustumėtės jūs, teisme bandydami paaiškinti savo elgesio motyvus, bet sulaukdami vis tų pačių tendencingų klausimų ir supratę, kad jūsų atsakymai iš tiesų niekam neįdomūs? Kovotumėte ar pasiduotumėte?

Režisierius Jernejus Lorenci teigia, kad Merso yra ikoninė dvidešimto amžiaus literatūros ir filosofijos figūra: „Autsaideris, atskalūnas, atsiribojęs nuo visko ir nuo visų. Jis stebi pasaulį iš savo kiauto. Jis neturi savo pozicijos. Tas jo „atsiribojimas“ turi filosofinę prasmę ar tai viso labo būdas ištverti? Merso keistuolis ar vis dėlto vizionierius?“

Kaip apibūdintume jį šiandien, kai gyvename greitų vertinimų ir juodos ir baltos tiesos laikais? Dabar, kai iš mūsų tikimasi, kad turėsime aiškią nuomonę apie viską, visada tvirtai „už“ arba „prieš“? Arba „už“, arba „prieš“ – mums tai tapo tarsi visa apibendrinančiu Dievo įsakymu, naujuoju katekizmu: už / prieš, arba / arba. Gyvename laikais, kai veik didžiuojamės savo apibendrinta ir supaprastinta nuomone apie viską. Kai esame įsiutę, susierzinę, tokie pikti, kad, regis, tuoj pratrūksime. Kai iš paskutiniųjų kabinamės į savo tiesą, kovojame už savo išskirtinę teisę, tą vienintelę, tikrąją? Visi mes mojuojame savo mažyčių tiesų vėliavomis. Vėliavų, transparantų jūra – štai kas mes esame! Ir po truputį skęstame kvailume, kuris vis grėsmingiau virsta tikru krauju.“

Be daugybės apdovanojimų Slovėnijoje, Lorenci taip pat pelnė nemažai apdovanojimų užsienyje: Naujosios teatro realybės premija (2017) ir Tarptautinio Belgrado teatro festivalio (BITEF) apdovanojimas (2013) yra vieni svarbiausių. Savo kūryboje režisierius atsisako klasikinės adaptacijos, ne išimtis bus ir šis spektaklis. Camus romanas „Svetimas“ taps dramaturgine spektaklio ašimi, tačiau kūrybinio proceso su aktoriais ir kūrybine grupe metu bus pasitelkiami kiti aktualūs tekstai, nūdienos kontekstai, asmeninės kūrėjų patirtys ir visa tai virs originalia ir aktualia romano traktuote.