Ar įmanoma grįžti atgal į savo praeitį? Ar įmanoma apsisaugoti nuo praeities pasivijimo ir įsiveržimo į tavo kruopščiai kurtą idealią dabartį? Ar įmanoma praeičiai ir dabarčiai susidurti ir nesunaikinti vienai kitos? Bandymai ieškoti atsakymų į šiuos klausimus įkvėpė spektaklių „Bagadelnia“ ir „Pakeliui“ kūrėją A. Špilevojų pasinerti į „Miglą“, kurioje matyti pasaulį yra kur kas sunkiau, nei jį pajausti.

„Migla“ kviečia žiūrovus patyrinėti, kaip skirtingai gali būti suvokiami tie patys žmonės, jų žodžiai ir poelgiai. Spektaklis atskleidžia jaunos moters vardu Ema istoriją. Patyrusi gyvenimo smūgį ir didelį nusivylimą, Ema grįžta aplankyti savo vaikystės namų, kuriuose ji prisimena save laimingą ir tikinčią rytojumi. Bet čia jau kurį laiką gyvena jai nepažįstama šeima, kuri Emos, žinoma, visai nelaukia. Ema maloniai susipažįsta su jais ir atsiduria savo vaikystės kambaryje. Pagaliau nurimusi ir pasijutusi gerai, ji jau nebegali iš čia išeiti. Bet kaip pasilikti šiame saugiame praeities ir vaikystės pasaulyje amžiams? O kaip elgtis šeimai, kuri neturi jokio noro savo jaukiuose namuose apgyvendinti šią keistą, nenuspėjamą viešnią, įnešusią į jų pasaulį sąmyšį, šaltį ir vis augantį pavojaus jausmą?