ŠOKIO MINIATIŪRŲ

Tai choreografo Gintaro Visockio šokio miniatiūros, praskleidžiančios uždangą į savitą baleto trupės gyvenimą. Choreografas simboline ašimi pasirinko kompozitoriaus Max’o Richter’io Antonio Vivaldi ciklo „Metų laikai“ interpretaciją, atspindinčią ritmą, kuriuo sukasi teatro baleto trupės gyvenimas. Šokėjus žvelgiama, kaip į nedidelę žmonių bendruomenę, susiformuojančią teatro baleto studijoje. Tai gyvas ir pulsuojantis organizmas, kiekvieną vakarą žiūrovams kuriantis šokio stebuklą, kuris egzistuoja tik toje akimirkoje laike ir erdvėje, ir iš kurio slypi tikri, gyvi žmonės su savo laime, nelaime, džiaugsmu ir skauduliais, juodu kasdieniu darbu ir prakaitu baleto studijoje. Jie siekia sušokti geriau, pakilti aukščiau, visiškai atiduoti save publikai ir Šokiui, kuris visada yra kažkur ten, aukštai, ir juose pačiuose. Choreografas gilinasi į šokėjų žmogiškus jausmus, aspiracijas ir šokio, išmokusio skristi, stebuklo kasdienybę. Sakoma, kad šokėjai – tai Dievo atletai, o žmogus, kartą pradėjęs šokti, yra kaip skristi išmokęs paukštis, kuris daugiau neskristi nebegali.
Šoka teatro baleto trupė
Garso takelis: Max Richter, Jules Massenet, Philip Glass, Vittorio Monti, Ennio Morricone, Astor Piazzolla, Michael Nyman, Vache Sharafyan, Thom Willems.