FIGARO VEDYBOS

Operos režisierė Viktorija Streiča apie būsimą pastatymą sako, kad „Mozarto „Figaro vedybos“ – tai opera, kurioje komedija tampa priemone kalbėti apie galios mechanizmus, socialinę hierarchiją ir žmogaus pastangas išsaugoti orumą. Ši istorija – ne apie vestuves ar intrigą, o apie tai, kas turi teisę spręsti, o kas privalo taikstytis; apie struktūras, kuriose laisvė tampa privilegija, o priklausomybė – norma. Šis spektaklis – apie šiandieną, apie patriarchatą, kur moteris vis dar įvardijama kaip „priklausanti“, apie tai, kaip „darau ką noriu“ tampa įtakingųjų kasdienybe, ir apie tai, kaip meilė, išmintis ir solidarumas tampa tyliu pasipriešinimo forma. Operos žanras išliks komedija, bet ji kalbės apie rimtus dalykus. Joje juokas – ne pabėgimas, o kritika. Absurdas – ne dekoracija, o tiesos forma. Personažai ryškūs, emocijos – kraštutinės, situacijos – įkaitusios, bet viskas paklūsta vienam tikslui: išryškinti neteisybę, kad ji būtų atpažinta, įvardyta ir sunaikinta.“