Don Žuaną galima laikyti kompozitoriaus Wolfgango Amadeus Mozarto vizitine kortele. Kaip rašė garsusis muzikos istorikas Hermannas Abertas, „Don Žuano charakterio esmė – ne gebėjimas suvilioti vieną ar kitą pasitaikiusią moterį, net jeigu jų ir būtų „mille e trè“, bet nevaldomas gyvenimo ir meilės troškimas, šėlstantis tarsi ištrūkusios į laisvę gamtos jėgos.“

LNOBT scenoje šią garsiausią Mozarto operą stato režisierius Johnas Fulljamesas, režisavęs didžiuosiuose pasaulio operos teatruose: Milano La Scala, Londono Covent Garden, Madrido Teatro Real, Barselonos Liceu ir Paryžiaus Théâtre du Châtelet.

Johnas Fulljamesas: „Mirtis nematomu siūlu driekiasi per visą Don Žuaną: akivaizdu, kad Komandoras miršta, kad Dona Ana svarsto atimti sau gyvybę, Don Otavijus teigia esantis pasirengęs paaukoti gyvybę, kad atkeršytų už sužadėtinę, Leporelas tik per plauką nenužudomas, Mazetas – beveik nužudytas, ir mes baiminamės dėl Cerlinos... Bet, žinoma, svarbiausia mirtis, kuri tampa ilgai laukta ir vilkinta operos kulminacija, yra paties Don Žuano mirtis – ji neišvengiama ir netgi trokštama, nes pagrindinis veikėjas sąmoningai pasirenka mirtį ir net pragarą, o ne eiti prieš savo prigimtį. Ir tai suprantama, nes individualistinę grėsmę visiškai, nevaržomai Don Žuano laisvei gali įveikti tik jo mirtis. Ši mirtis – tvarkos išraiška, vėl patvirtinanti save. Visi Don Žuano pėdsakai nušluojami, ir visuomenė toliau gyvena be jo.

Bendras LNOBT, Graikijos nacionalinės operos, Danijos karališkosios operos ir Geteborgo operos pastatymas Atkreipiame dėmesį, kad spektaklis turi amžiaus cenzą N-14